Atvejis

Lengvas priėjimas prie saugaus, pigaus vandens keičia gyvenimus Ugandos kaimuose

It is my dream to make the entire district have such water systems, so that we can declare it safe in terms of water supply.

Kigongo Mathias, Buikwe District Chairman, Uganda

Ugandos žvejų kaimeliuose prie Viktorijos ežero nebuvo lengva gauti saugaus vandens. Ežeras yra užterštas pramoninėmis nuotekomis ir jo vanduo išgėrus sukelia sunkias ar net mirtinas ligas. 2015 m. Islandijos vyriausybė, siekdama padėti šiam regionui, finansavo ketverių metų vandens, sanitarijos ir sveikatos (WASH) projektą.

Islandija bendradarbiavo su vietos Buikwe rajono vyriausybe, NVO „Vandens misija Ugandoje“ ir „Grundfos“, kaip sprendimų tiekėju. Vienai projekto daliai komanda gręžė saugaus požeminio vandenis gręžinius ir sumontavo vandentiekio vamzdžių sistemas su saulės energija maitinamais „Grundfos AQtap“ vandens įrenginiais 39 kaimuose, kuriuose gyvena apie 45 000 žmonių. Taip bendromis pastangomis pastaruosius dvejus metus vandens sukeliamų ligų atvejų nuolat mažėja.

Bugoba kaime 2017–2019 metų laikotarpiu diarėjos atvejų skaičius visose amžiaus grupėse sumažėjo 45 %. Tarp vaikų iki 5 metų jis sumažėjo net 65 %. Be to, kaimų vandens komitetai perima vandens sistemų valdymą. Mokėjimai už vandenį padengia eksploataciją ir priežiūrą, kad būtų užtikrintas tvarus ir ilgalaikis sprendimas.

Situacija

Bugoba kaimas (10 000 gyventojų) yra Ugandoje, kalvose prie Viktorijos ežero Buikwe rajono slėnyje. Iš Jinja miesto Bugoba kaimą keturiais ratais varomu automobiliu raudonžemiu per cukranendrių ir maniokų pasėlius galima pasiekti maždaug per valandą. Ežeras yra ilgo, nuožulnaus šlaito gale – maždaug pusvalandis pėsčiomis nuo kaimo.

Kai Annet Kasukya ištekėjo už Bugobą kaime gyvenančio žvejo, ji tapo viena iš daugelio moterų ir merginų, 20 litrų kanistrais nešdavusių vandenį šiuo šlaitu einančiu taku. Tada ji naudojo šį vandenį virimui ir skalbimui.

„Iš pradžių manėme, kad vanduo geras, mes jį gėrėme“, – pasakoja Annet Kasukya. „Tada susergi ir galvoji, kad galbūt tai uodai. Kaime žmonės visada sirgo. Mano kaimynas mirė nuo bilharzijos. Jo pilvas buvo išsipūtęs. Nežinojome, kad taip mus veikia ežero vanduo.“

“We invested a lot in medical treatment for our kids and even ourselves when we got sick,” says Annet Kasukya, a villager in Bugoba of the time before the Grundfos Lifelink water systems. “We could not save any money that could help us in our daily lives.”

Jos pirmagimė dukra Hanifa – dabar šešerių metų – turėjo sunkią diarėją. „Gydydami ją išleidome daug pinigų“, – pasakoja Annet. „Ji neteko tiek skysčių. Vos išliko gyva.“

Kai kurie kaimo gyventojai manė, kad jei pasems vandens iš didesnio gylio, jis bus švaresnis. Tai sukėlė kitų pavojų – nuskęsti arba pakliūti į nasrus krokodilui. „Ežeras buvo pavojingas“, – sako ji.

Buvo šulinys, tačiau iki jo reikėjo eiti dvi–tris valandas aukštyn keliu kita kryptimi, o jo vanduo taip pat kažin ar buvo saugus. Kitas variantas buvo pirkti vandenį iš vietinių vandens tiekėjų. Jie dieną pardavinėjo kaime vandenį po 500 Ugandos šilingų (0,15 USD) už kanistrą.

„Tai buvo brangu. Negalėjome sau leisti tokių išlaidų“, – sako ji. „Daug išleisdavome savo vaikų, o kai susirgdavome, ir savo pačių gydymui. Negalėjome susitaupyti jokių pinigų, kurie padėtų mums kasdieniame gyvenime.

Bugoba villager Annet Kasukya uses her WaterCard (topped up with water credits) to buy 20 litres of water at a Grundfos AQtap water ATM.

„Ežeras kadaise buvo geras vandens šaltinis, tačiau laikui bėgant dėl pramonės plėtros ir gyventojų skaičiaus augimo jis buvo užterštas“, – aiškina Buikwe rajono vadovas Kigongo Mathias. „Ežero pakrančių kaimuose ėmė daugėti vandens sukeliamų ligų, mirčių, ypač vaikų, didelių medicininių išlaidų, mažėjo darbo našumas. Taip prasidėjo užburtas skurdo ratas ir sulėtėjęs mažų vaikų augimas. Nuo to kentė ir gyventojai, ir rajono valdžia.“

Teritorijoje nebuvo nei vienos NVO, o naujai sukurtas Buikwe rajonas neturėjo lėšų gręžinių gręžimui ir aprūpinimo vandeniu projektams.

“The water system is working,” says Kigongo Mathias, District Chairman of Buikwe, Uganda. He says the new water supply system with Grundfos AQtap water ATMs have brought a sustainable, fresh water supply to fishing villages like Bugoba. Waterborne diseases are falling steadily.

Įsitraukia Islandija

2015 metais Ugandos sostinėje Kampaloje įsikūrusi Islandijos ambasada rajono valdžios prašymu pradėjo nagrinėti vandens, sanitarijos ir higienos (WASH) programos Buikwe rajone poreikius.

Ambasados vyresnysis programų pareigūnas Maurice Ssebisubi ežero pakrantėje identifikavo 39 kaimus. Tada konsultantai įvertino šią teritoriją. „Didžiausia jų nustatyta problema buvo tai, kad nebuvo švaraus, saugaus vandens“, – pasakoja Maurice Ssebisubi. „Antra problema buvo tai, kad nebuvo jokių sanitarinių įrenginių. Visi tuštinosi atvirame lauke. Kaimai buvo labai skurdūs.“

Maurice Ssebisubi, Senior Programme Officer at the Iceland embassy in Uganda.

Islandijos komanda pradėjo nagrinėti įvairius rinkoje siūlomus vandens sistemų variantus. „Norėjome kažko, kas iš tikrųjų būtų ekonomiška, bet tuo pačiu užtikrinant, kad būtų siurbliai ir žmonėms nepritrūktų vandens, kuris yra būtinas, kad kaimai išliktų“.

Komanda aplankė keletą skirtingų prie elektros tinklo neprijungtų vandens sistemų Ugandos provincijoje. Visose iš jų buvo savo problemų, pavyzdžiui, kad ir apmokėjimo grynaisiais pinigais. „Kad ir kas rinktų pinigus, pinigai tiesiog dingdavo. O jei siurblys sugenda savaitei, kažkas tiesiog ateina ir jį pasiima“, – pasakoja jis.

Kituose projektuose vanduo būdavo šešis mėnesius, bet tada jis kažkaip baigdavosi. Vienoje sistemoje šiauriniuose kaimuose buvo naudojamas bendruomenės valdymo modelis, tačiau gyventojai turėjo problemų su pajamų tvarkymu. „Nenorėjome daryti tų pačių klaidų“, – sako jis.

Sprendimas: „Grundfos Lifelink“ vandens sistema

Viskas pasikeitė, kai Maurice komanda Kikondo kaime netoli Buikwe pamatė saulės energija maitinamą „AQtap vandens bankomatą“. „Peržiūrėjome žurnalus ir pamatėme, kad jis veikė jau maždaug trejus metus. Kad ten tik nuvažiuodavome, vandens visada buvo.“

Kikondo kaime „Lifelink“ sprendimą su „vandens bankomatais“ įgyvendino NVO „Vandens misija Ugandoje“. Islandijos ambasada pasitarė su jais ir padarė išvadą, kad geriausias sprendimas būtų naujame vandens projekte naudoti automatizuotų vandens kioskų sprendimą su išankstiniais apmokėjimais, tokį kaip „Grundfos AQtap“.

Villagers fill jerrycans at one of the Grundfos AQtaps in Bugoba village.

Islandijos ambasada jau nustatė poreikį už vandenį rinkti nedidelius mokesčius, kad būtų gaunama lėšų vandens sistemų eksploatacijai ir priežiūrai. „Grundfos AQtap“ vandens „bankomatas“ leido tai įgyvendinti naudojant per internetą valdomą vandens sistemą su išankstinio apmokėjimo vandens kortelėmis.

Taigi Islandija 4 metų WASH programai, kuri bus baigta 2019 m., pasiūlė 6,7 mln. JAV dolerių. Lėšos leido išgręžti 24 gręžinius 39 kaimuose, kuriuose gyvena apie 45 000 žmonių, nupirkti saulės energija maitinamų, panardinamųjų „Grundfos“ SP siurblių ir RSI saulės keitiklių ir kaimuose įrengti 107 saulės energija maitinamus „AQtap“ vandens kioskus. Vienas iš šių kaimų buvo Bugoba. Jame 2017 metais buvo įrengti trys „AQtap“ kioskai.

WASH programa taip pat finansavo sanitarijos įrenginius, lietaus vandens surinkimo projektus, mokymus ir pan.

Iki 2020 m. Buikwe rajono savivaldybė įgis visas nuosavybės teises į sistemas. „Bendruomenės turi mokėti pačios valdyti sistemas“, – sako Islandijos ambasadorius Ugandoje Unnur Orradóttir Ramette. „Tai nebrangi sistema, kuriai beveik nereikia jokios priežiūros.“

“We are contributing to better health, better education,” says Unnur Orradóttir Ramette, Ambassador of Iceland in Uganda, and partner in the WASH project using Grundfos Lifelink water systems.

Kaip tai veikia

Pirmiausia, savivaldybė reguliariai tikrina gręžinio vandenį, kad būtų užtikrintas jo saugumas. Po chloravimo saugus vanduo naudojant saulės energiją persiurbiamas į rezervuarus. Iš jų natūraliu nuolydžiu vanduo vamzdžiais paskirstomas į „Grundfos AQtap“ vandens kioskus. „AQtap“ kioskai įrengti kaimų centruose.

Kaimo gyventojai savo namų ūkiams ir smulkiam verslui gali prisipilti saugaus vandens bet kuriuo paros metu, naudodamiesi išankstinio apmokėjimo vandens kortelėmis. Vanduo kainuoja 100 šilingų už 20 litrų – tai yra maždaug 0,03 USD / 20 l.

„Norėjome sprendimo be grynųjų pinigų, kuris užtikrintų visos sistemos skaidrumą“, – sako Unnur Orradóttir Ramette.

Transakcijų ir operacijų duomenys yra tvarkomi ir skelbiami internete, taip pat ir siurblių darbo duomenys. „Palyginti su kitais mano matytais variantais, pervesti pinigus į „AQtap“ sistemą labai paprasta“, – sako Maurice Ssebisubi. „Be to, viskas valdoma internetu. Sutrikimų diagnostika gali būti atliekama internetu. Mums nereikia niekam skambinti.“

„Vandens misijos Ugandoje“ direktorius Tom Kisubi sako, kad sistemos finansinis valdymas padidina projekto socialinį tvarumą. „Turime transakcijas be grynųjų pinigų. Net mums kalbant žmonės gali papildyti savo vandens korteles. Žmonės neturi laikyti grynųjų pinigų. Tai pagerina atskaitomybę. Tai pagerina finansų valdymą ir galiausiai visos sistemos tvarumą.“

Bugoba villagers at one of three Grundfos AQtap water ATMs.

Maurice Ssebisubi priduria: „Visi pinigai yra centralizuoti rajone, bet žmonės turi vandens korteles. Čia mes turime rajono valdininką, tvarkantį sąskaitą, į kurią pervedami pinigai. Visi gali tai matyti. Viskas eina per vieną asmenį. Ankstesnėse sistemose viskas eidavo per skirtingus komitetus ir iždininkus, o galutinis rezultatas būdavo toks, kad viskas tiesiog sugriūdavo. Su „AQtap“ atsekamumas tikrai pagerėjo.“

Jis sako, kad kitas didelis „AQtap“ vandens kioskų pliusas yra jų patvarumas. „Jie šiuose kaimuose atlaikė trejų metų išbandymą“, – pasakoja jis. „Neturėjome jokių problemų. Visada sakau žmonėms, kad tai vandens „iPhone“.“

Saugaus vandens rezultatas

Bugoba kaime, kuriame „AQtap“ kioskai veikia daugiau nei dvejus metus, kaimo gyventoja Annet Kasukya sako, kad pagerėjimas matomas visur. „Kaimas toks švarus. Daugiau nepamatysi vemiančių ar viduriuojančių žmonių. Žmonės išmoko būti švarūs. Palaikyti švarą“, – pasakoja ji.

Ji tęsia: „Padėtis labai pasikeitė, nes dabar turime švaraus vandens. Vanduo yra prieinamas. Jo galima gauti bet kada – naktį, ryte ar vidurdienį. Galiu sau leisti už 100 šilingų. Už juos galiu nusipirkti 20 litrų. Tai nėra taip brangu.“

Ji priduria, kad dabar jos šeima gali sutaupyti pinigų vaistams ir ligoninėms, o vaikai gali eiti į mokyklą. Bugoba kaimo mokytojai teigia, kad po to, kai kaime atsirado saugus vanduo ir sanitarijos įrenginiai, mokyklą lanko beveik dvigubai daugiau vaikų.

Pirminiais ambasados duomenimis, praėjus vos vieniems metams, 2018 metais visame Buikwe rajone susirgimų vandens sukeliamomis ligomis sumažėjo 7 %. Rajonas dar neturi visų žvejų kaimų 2019 metų WASH programos duomenų. Tačiau Bugoba kaime 2017–2019 metų laikotarpiu diarėjos atvejų skaičius visose amžiaus grupėse sumažėjo 45 %. Tarp vaikų iki 5 metų jis sumažėjo 65 %.

Nors Islandijos ambasada atliks išsamų projekto vertinimą, pirminiai duomenys rodo, kad rajone saugus vanduo pasiekė apie 90% gyventojų, sako Maurice Ssebisubi. „Tikslas yra kaimuose visiškai išnaikinti su diarėja susijusias ligas iki 2019 metų pabaigos.“

As the rate of waterborne disease falls in Bugoba, more local children are able to attend school and receive a better education. Here, a science class looks for insects in a field behind their school.

Tvari sistema

Rajono vadovas Kigongo Mathias sako, kad lankydamasis kaimuose daug laiko praleisdavo lankydamas sergančius gyventojus. Dabar tai pasikeitė. Jam daro įspūdį naujienos iš vietinių ligoninių.

„Jie turi mažai darbo! O jei pažiūrėsime į vaistų atsargas, pamatysime, kad jų vartojimas labai sumažėjo. Tai sutaupo savivaldybei daug pinigų“, – sako jis.

„Mano svajonė gauti daugiau pinigų“, – priduria jis. „Kad tokios sistemos būtų visame rajone ir galėtume pareikšti, jog vandens tiekimo atžvilgiu šis rajonas yra labai saugus.“

Ambasadorius Unnur Orradóttir Ramette sako, kad tvarumas peržengia šio WASH projekto ribas. „Mes prisidedame prie geresnės sveikatos ir geresnio išsilavinimo“, – pasakoja ambasadorius. „Mes prisidedame prie tvaraus vystymosi tikslų – daugelio iš jų, tame tarpe ir Nr. 6 dėl saugaus ir prieinamo geriamojo vandens.“

„Norime užtikrinti prieinamą ir saugų vandenį šimtams milijonų žmonių šioje Žemėje“, – sako jis. „Šiam tikslui pasiekti reikia bendrų pastangų. Radome sprendimą, kuris, atrodo, veikia labai gerai.“